Atkreipkite dėmesį, kad šis skaičius skirtas 70-75 kg sveriančiam vyrui. Jei sveriate mažiau, jūsų AKK bus didesnis. Šie skaičiai gali labai skirtis priklausomai nuo žmogaus - todėl jei bent kiek abejojate, nevairuokite!

Toliau pateiktoje lentelėje matote, kokią įtaką turi alkoholio kiekis kraujyje:

- Alkoholio kiekis kraujyje padidėja praėjus 30-90 minučių po to, kai išgėrėte paskutinį gėrimą.
- Medžiagų apykaita iš tikrųjų prasideda tik praėjus maždaug 45 minutėms po to, kai pradedate gerti alkoholį.
- Organizmo gebėjimas metabolizuoti alkoholį yra labai individualus. Medžiagų apykaita pirmiausia priklauso nuo žmogaus svorio ir lyties, taip pat nuo skrandžio turinio, kepenų medžiagų apykaitos pajėgumo, raumenų masės ir kt. Paprastai 60 kg sveriančiam žmogui sudeginti objektą prireikia 1½-2 valandų.

- Vieną vienetą sudaro 12 gramų (1,5 cl.) gryno alkoholio. Tai prilygsta maždaug:
a) 1 pilsner (33 cl.).
b) 1 taurė vyno (12 cl.).
c) 1 stiklinė spirituoto vyno (8 cl.).
d) 1 stiklinė spirito (4 cl.).
- Alkoholio kiekis kraujyje 0,5-0,8 promilės padidina nelaimingo atsitikimo riziką iki 10 kartų.
- Alkoholio kiekis kraujyje 0,8-1,2 promilės padidina nelaimingo atsitikimo riziką iki 30 kartų.
- Alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,2 promilės, todėl nelaimingo atsitikimo rizika padidėja iki 200 kartų.
- Policija turi veiksmingų priemonių alkoholio vartojimui nustatyti.

- Eismo įvykio rizika padidėja keliaujant į vakarėlius ir iš jų, kai automobilyje yra daugiau to paties amžiaus jaunuolių.
- Labai sunku įvertinti alkoholio apykaitą ir nustatyti, kada galima vairuoti išgėrus.
- Jei išvakarėse daug išgėrėte, kitą dieną alkoholio kiekis kraujyje gali būti per didelis, kad galėtumėte vairuoti.
- Alkoholio apykaitos negalima padidinti. Nei fiziniu aktyvumu, nei miegu, nei kava, nei jokiais kitais būdais.
- Negalima vairuoti, kai kraujyje yra daugiau kaip 0,5 arba daugiau kaip 0,25 mg/l iškvėpto oro (vairavimas išgėrus).
- Jei norite išgerti, palikite automobilį stovėti. Sutarkite, kas liks blaivus, kad vairuos, liks nakvoti ar pan.
- Nepasiduokite kitų spaudimui gerti ir vairuoti.
- Kaip keleivis visada turėtumėte įsitikinti, kad vairuotojas nevairuoja išgėręs. Keleiviui, važiuojančiam neblaivaus vairuotojo vairuojamu automobiliu, kompensacija keleiviui gali būti sumažinta dėl galimo keleivio neatsargumo.
- Turėtumėte imtis veiksmų prieš kitą asmenį, kuris vairavo išgėręs.
- Pirmą kartą vairuotojo pažymėjimą gavusiems asmenims, turintiems motociklo arba automobilio vairuotojo pažymėjimą, bus draudžiama vairuoti per pirmuosius trejus metus, jei alkoholio kiekis jų kraujyje bus 0,51-1,2 (tai atitinka 0,25-0,60 mg/l oro).
- Jei alkoholio kiekis jūsų kraujyje viršija 1,2 promilės (tai atitinka daugiau nei 0,60 mg/l oro), jūsų vairuotojo pažymėjimas bus sustabdytas besąlygiškai.

Skirtingų rūšių narkotikai daro tokį poveikį kelių eismo saugumui:

Stimuliatoriai Padidina aktyvumo lygį. Nesijaučiate pavargę ir dažniau elgiatės rizikingai, pavyzdžiui, rizikuojate ir darote vertinimo klaidų, todėl padidėja eismo įvykių rizika. Labiausiai paplitę stimuliatoriai yra šie:
- Amfetaminas (greitis).
- Kokainas.
- ekstazi ir daug sintetiniu būdu pagamintų svaiginamųjų medžiagų, vadinamųjų dizainerių narkotikų. Kai kurie iš jų taip pat gali sukelti haliucinacijas.

Neaiškios medžiagos dėl to sutrinka dėmesys, koordinacija ir reakcijos greitis, o tai didina eismo įvykių riziką.
Dažniausiai vartojami šie raminamieji vaistai:
- Kanapės (hašas, marihuana, žolė).
- Heroinas, morfinas, metadonas (opioidai).
- Kiti stiprūs vaistai nuo skausmo.
- Vaistai nuo miego ir nervų (benzodiazepinai, pvz., stezolidas).
- GHB (fantazija).

Medžiagos, sukeliančios haliucinacijasdėl to iškreiptai suvokiama realybė, o tai didina eismo įvykių riziką. Haliucinacijas sukeliančių narkotikų pavyzdžiai:
- LSD.
- tam tikri dizainerių sukurti narkotikai.
- tam tikri grybai ir kaktusai.

Greitis - nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų veiksnys

- Apskaičiuota, kad greitis yra 25-50% eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, priežastis.
- 18-19 metų vyrai 2-3 kartus dažniau patenka į eismo įvykį nei to paties amžiaus moterys. Greitis dažniau lemia jaunų vyrų eismo įvykius nei jaunų moterų.
- Jei padidinsite greitį 10 km/h, mirtino eismo įvykio rizika padidės maždaug 45%, o eismo įvykio su sužalojimais - maždaug 20%.
- Padvigubinus greitį stabdymo kelias pailgėja keturis kartus.

- Kai du automobiliai, važiuojantys 50 ir 60 km/h greičiu, stabdo vienu metu, 60 km/h automobilis vis dar važiuoja 44 km/h greičiu ten, kur 50 km/h automobilis sustoja.
- Daugiausia sunkių eismo įvykių, kai greitis yra svarbus eismo įvykio ir sužeidimų veiksnys, įvyksta kaimo vietovėse.
- Kai susidūrimo greitis 30 km/h, žūsta 2 iš 10 pėsčiųjų, kai greitis 50 km/h - 4 iš 10, o kai greitis 60 km/h - 7 iš 10.
- Greitis yra svarbus eismo įvykių ir sužalojimų veiksnys, susijęs su asmens sužalojimu.
- Greitis dažnai būna lemiamas veiksnys, lemiantis eismo įvykio, kurį sukėlėte dėl savo ar kitų eismo dalyvių klaidų, sunkumą.

- Pėsčiojo mirties rizika, kai jį partrenkia automobilis, labai padidėja net ir šiek tiek padidėjus greičiui.
- Eismo įvykiai dideliu greičiu ypač dažni, kai savaitgaliais keliaujama į vakarėlius ir iš jų, kai automobilyje važiuoja keli to paties amžiaus jaunuoliai.
- Visada privalote laikytis greičio apribojimų.
- Už vairavimą ypač dideliu greičiu gresia besąlygiškas diskvalifikavimas.
- Jei važiavote 200 km/h ar didesniu greičiu arba važiavote didesniu nei 100 km/h greičiu ir viršijote leistiną greitį daugiau nei 100%, jums bus besąlygiškai atimta teisė vairuoti.

- Pirmą kartą besimokantiems vairuotojams draudžiama vairuoti, jei jie viršija 60% arba greitkeliuose važiuoja 160 km/h ar didesniu greičiu. Ne pirmą kartą vairuoti pradedantiems vairuotojams už panašų pažeidimą skiriamas sąlyginis teisės vairuoti atėmimas.
- Laikydamiesi šių patarimų galite išvengti beveik visų tipinių eismo įvykių, kai greitis yra pagrindinis avarijos ir sužeidimų rizikos veiksnys:
a) Laikykitės greičio apribojimų.
b) Sumažinkite greitį, jei sąlygos neleidžia važiuoti didžiausiu leistinu greičiu.
c) Niekada nesileiskite kitų įtakojami pažeidinėti greičio.
d) informuokite vairuotoją, jei viršijamas leistinas greitis.

Saugos diržų nenaudojimas kaip sužeidimų veiksnys

- Rizika žūti yra maždaug 10 kartų didesnė, jei jus išmeta iš automobilio, nei jei liekate automobilyje.
- Saugos diržai padidina priekinėse sėdynėse sėdinčių asmenų tikimybę išgyventi avariją maždaug 50%, o galinėse sėdynėse sėdinčių asmenų - maždaug 25%.

- Daug avarijų įvyksta važiuojant palyginti nedideliu greičiu. Tai dar viena sritis, kurioje saugos diržai gali turėti lemiamos įtakos tam, ar būsite sunkiai sužeisti, ar liksite sveiki.
- 18-24 metų vairuotojai, patekę į eismo įvykius, saugos diržus naudoja rečiau nei patyrę vairuotojai, patekę į eismo įvykius.
- Eismo įvykio rizika padidėja keliaujant į vakarėlius ir iš jų, kai automobilyje važiuoja daug jaunų bendraamžių. Tokių kelionių metu padidėja polinkis neprisisegti saugos diržo.
- 18-24 metų vairuotojai dažniau nei kiti patenka į eismo įvykius, kurių metu automobilis apvirsta ir yra didelė rizika išlėkti iš automobilio. Tokiuose eismo įvykiuose saugos diržų naudojimas turi ypač didelį poveikį.
- Automobilio oro pagalvė gali būti mirtinai pavojinga, jei nesate prisisegęs saugos diržo.

Laikydamiesi šių patarimų galite išvengti beveik visų tipinių sužalojimų, patiriamų neprisisegus saugos diržo:

Nedėmesingumas lemia maždaug trečdalį Danijoje įvykstančių nelaimingų atsitikimų. Maždaug trečdalį laiko prie vairo vairuotojai atitraukia dėmesį, o maždaug du trečdaliai neatidumo priežasčių yra automobilyje, t. y. dažniausiai tai yra nuo vairuotojo priklausantys veiksniai. Dėmesio stoka, neteisingas suvokimas ir klaidingas vertinimas atlieka svarbų vaidmenį daugelyje eismo įvykių.

Saugų elgesį ir elgesį kelyje geriausiai ugdo savo galimybių ribotumo pažinimas ir sveikas skepticizmas dėl to, ką žmogus mato kelyje, patikimumo. Saugus elgesys ir elgesys kelyje stiprėja, kai, pasirinkus tokį vairavimo stilių, kuris užtikrina pakankamą saugumo atsargą atliekant įvairius manevrus, atsveriamas savo ribotumas. Išsiblaškymas atsiranda, kai vairuotojas daro ką nors, kas atitraukia dėmesį nuo vairavimo. Įprasti kasdieniai veiksmai, tokie kaip daiktų paieška daiktadėžėje, žemėlapių skaitymas, valgymas ir gėrimas ar pokalbis su keleiviu, atitraukia vairuotojo dėmesį nuo eismo. Kiti dėmesį blaškantys elementai yra daugialypės terpės įrenginiai (radijas/CD/DVD), GPS ir išmanieji telefonai. Problema yra ne pats jų buvimas, o tai, kaip vairuotojas jais naudojasi vairuodamas. Šią įrangą turėtų valdyti keleivis arba kai automobilis stovi.

Didelį dėmesį blaško ir nesubalansuota dvasinė būsena dėl didelio susijaudinimo, liūdesio, nerimo ar pan. Kaip vairuotojas turėtumėte būti santūrus ir turėti jėgų padėti kitiems eismo dalyviams, net jei jie daro klaidų. Kadangi kai kurioms transporto priemonėms reikia daug erdvės tam tikriems manevrams atlikti, pavyzdžiui, apsisukimui, važiavimui atbuline eiga ir panašiai, turėtumėte suteikti joms reikiamą erdvę, net jei pagal įstatymus tai privalote daryti jūs. Taip pat turėtumėte laikytis papildomo saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančių vairuotojų, kurie atrodo nesaugūs ar nepatyrę, ir palaikyti tinkamai mažą greitį kelio darbų metu, ypač kai ant važiuojamosios dalies ar netoliese yra kelio darbininkų, ir laikytis saugaus atstumo nuo jų. Susilaikykite nuo įžeidžiančių žodžių, posakių ar gestų kitų eismo dalyvių atžvilgiu, nes tai retai daro teigiamą poveikį eismo srautui.